veto right

veto right
veto teisė statusas T sritis Politika apibrėžtis Kurios nors valdžios institucijos, koalicijos nario ir panaši teisė sustabdyti kitos valdžios institucijos (koalicijos nario) priimto sprendimo įsigaliojimą; dažniausiai suprantama kaip valstybės vadovo prezidento teisė grąžinti parlamentui pakartotinai svarstyti priimtą įstatymą.Prezidento veto parlamento priimtiems įstatymams yra vienas iš pavyzdžių konstitucinio stabdžių ir atsvarų principo, taikomo politinėje ir teisinėje praktikoje. Prezidentui dažniausiai suteikiama teisė vetuoti visą parlamento priimtą įstatymą, retai – jo dalis. Manoma, kad dalinio veto (angl. laine item veto) teisė ypač išplečia prezidento galias teisėkūros srityje (Argentina, Brazilija, Filipinai, Meksika). Demokratinėse sistemose absoliuti veto teisė suteikiama retai, paprastai tai valstybės vadovų monarchų prerogatyva (tokia teisė formaliai suteikta D. Britanijos karalienei, tačiau nuo 1707 ja nesinaudojama). Dažniausiai vetavimas turi tik atidedamąją galią (angl. suspensive veto). Kitaip tariant, parlamentui paliekama galimybė vetavimą įveikti jį atmetant (angl. veto override). Parlamentinėse sistemose, norint įveikti prezidento veto, dažniausiai pakanka paprastos arba absoliučios balsų daugumos; prezidentinėse sistemose vetavimui atmesti dažniausiai keliami ypatingi balsavimo reikalavimai. Pvz., JAV prezidento veto galima įveikti tik surinkus 2/3 balsų daugumą abejuose Kongreso rūmuose. JAV politinėje praktikoje taip pat žinomi absoliutaus ir neįveikiamo, vadinamojo kišeninio veto (angl. pocket veto), atvejai. Tai pasyvus, arba netiesioginis, vetavimas, kai iki parlamento sesijos pabaigos likus mažiau laiko, nei prezidentui skirta pasirašyti priimtą įstatymą (mažiau kaip 10 d.), prezidentas įstatymo nei pasirašo, nei vetuoja. Dėl to įstatymas negali būti paskelbtas ir įsigalioti. Veto teisė suteikta ir LR prezidentui. Jo vetuotas ir pakartotinai parlamente apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jei už jį balsuoja daugiau kaip 1/2 visų Seimo narių (už konstitucinį įstatymą – ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių). Lietuvos istorijoje taip pat žinoma absoliutaus – laisvojo – vetavimo (lot. liberum veto) rūšis. Tai 17–18 a. Lietuvos–Lenkijos Respublikos parlamentinėje praktikoje įgyvendintas bajorų lygybės ir mažumos teisių gynimo principas, kuriuo remiantis bet kuris Seimo atstovas galėjo vetuoti parlamento priimamus sprendimus. Kai kurių šaltinių teigimu, pirmas šia teise 1652 pasinaudojo LDK Trakų atstovas V. Čičinskas (Sičinskis), sutrikdęs Seimo darbą. Nuo 1764 šia teise praktiškai nesinaudota, galutinai liberum veto teisė panaikinta 1791 gegužės 3 d., priėmus Respublikos Konstituciją. atitikmenys: angl. veto power; veto right

Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. . 2007.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • veto power — veto teisė statusas T sritis Politika apibrėžtis Kurios nors valdžios institucijos, koalicijos nario ir panaši teisė sustabdyti kitos valdžios institucijos (koalicijos nario) priimto sprendimo įsigaliojimą; dažniausiai suprantama kaip valstybės… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • veto teisė — statusas T sritis Politika apibrėžtis Kurios nors valdžios institucijos, koalicijos nario ir panaši teisė sustabdyti kitos valdžios institucijos (koalicijos nario) priimto sprendimo įsigaliojimą; dažniausiai suprantama kaip valstybės vadovo… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • right — I UK [raɪt] / US adverb *** 1) exactly Their office is right in the middle of town. The keys were right here a minute ago. Am I late? No, you re right on time. right behind/in front of: Don t worry – I m right behind you. 2) immediately I knew… …   English dictionary

  • Right of Exclusion — • The alleged competence of the more important Catholic countries, Austria, France, and Spain, to indicate to their respective cardinal protector, or cardinal procurator, those members of the Sacred College who were personæ minus gratæ, so that,… …   Catholic encyclopedia

  • veto — ve·to 1 / vē tō/ n pl ve·toes [Latin, I forbid, refuse assent to] 1: an authoritative prohibition 2 a: a power vested in a chief executive to prevent permanently or temporarily the enactment of measures passed by a legislature b: the exercise of… …   Law dictionary

  • veto — ve‧to [ˈviːtəʊ ǁ toʊ] verb [transitive] LAW to officially refuse to allow something to happen, especially something other people have agreed: • An attempt to use £35 million to strengthen the bank s capital was vetoed by bank regulators. veto… …   Financial and business terms

  • Veto — Ve to, n.; pl. {Vetoes}. [L. veto I forbid.] [1913 Webster] 1. An authoritative prohibition or negative; a forbidding; an interdiction. [1913 Webster] This contemptuous veto of her husband s on any intimacy with her family. G. Eliot. [1913… …   The Collaborative International Dictionary of English

  • veto message — Veto Ve to, n.; pl. {Vetoes}. [L. veto I forbid.] [1913 Webster] 1. An authoritative prohibition or negative; a forbidding; an interdiction. [1913 Webster] This contemptuous veto of her husband s on any intimacy with her family. G. Eliot. [1913… …   The Collaborative International Dictionary of English

  • Right-to-work law — Right to work laws are statutes enforced in twenty two U.S. states, mostly in the southern or western U.S., allowed under provisions of the Taft Hartley Act, which prohibit agreements between trade unions and employers making membership or… …   Wikipedia

  • veto — [vē′tō] n. pl. vetoes [L, I forbid < vetare, to forbid] 1. a) an order prohibiting some proposed or intended act; prohibition, esp. by a person in authority b) the power to prevent action by such prohibition 2. the constitutional right or… …   English World dictionary

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”